Save keičiantis Donaldas Gloveris

Būna žmonės chameleonai ir žmonės – balti lapai. Pirmieji keičia įvaizdį, stilių ir matuojasi vis naujas kaukes. Tokia pramogų pasaulyje yra Lady Gaga, toks buvo Davidas Bowie. Ryškūs, spalvingi, ekstravagantiški. Ne tik muzikos scenoje, bet ir kino ar TV ekranuose. Jie neapibrėžia savęs viena veikla.

Antrieji, atrodytų, panašūs į chameleonus. Gali būti bet kuo ir kada tik panorėję. Bet, skirtingai nei chameleonai, žmonės-balti lapai retai grįžta į pirminę savo būseną. Išsinėrę iš senos odos, numetę vakarykštį kailį, nuplėšę įsisenėjusias kaukes, jie tampa kažkuo nauju, netikėtu, stebinančiu. Patiria nuolatinę pradžią.

Toks yra Donaldas Gloveris.

Aktorius, komikas, scenaristas, prodiuseris, reperis, didžėjus. Dar vakar toks buvo, o kuo taps rytoj – niekas nežino. Net jis pats. Sudėtinga asmenybė.

Kai pernai žurnalas „Time“ įtraukė Donaldą Gloverį į 100 įtakingiausių asmenybių pasaulyje sąrašą, aktorė ir komikė Tina Fey, viena pirmųjų pastebėjusi neeilinio talento jaunuolį, rašė: „Jis įkūnija savo kartos tikėjimą, kad žmonės gali būti kuo tik panorėję, ir keistis kaip tik nori, bet kada“.

Koks buvo pirmas baltas lapas? Kaip ir visų, gimimas.

1983 metais, Kerno apskrityje, Kalifornijoje, JAV. Jehovos liudytojų šeimoje. Jokių gimtadienių, jokio Santa Klauso ir magijos, prisimena Donaldo brolis Stephenas. Panašu, kad už viską multitalentingas vaikinas atsigriebs vėliau – lyg magas iš skrybėlės traukdamas naujas tapatybes.

Vaikystėje D. Gloveris svajojo būti vedybų planuotoju, bet likimas turėjo kitų planų. Vaikinas įstojo į prestižinę Tisch menų mokyklą Niujorko universitete, kur kūrė stand-up pasirodymus ir rašė komiškus epizodus. Vieną iš jų – specialų scenarijų „Simpsonams“ – nusiuntė prodiuseriui ir talentų vadybininkui Davidui Mineriui. Sužavėjo. Tapo televizinės situacijų komedijos „30 Rock“ scenaristu. Kartais pats pasirodydavo ekrane.

Po „30 Rock“ sekė serialas „Bendruomenė“ („The Community“), tačiau tai nebuvo tai, apie ką Donaldas svajojo. Kaip pats sako, visada jautėsi daugiau nei tiesiog aktorius komikas.

Galbūt pirmasis istorijoje juodaodis Žmogus-Voras? Bent taip manė vienas Gloverio fanas, 2010 metais savo „Twitter“ paskyroje pasiūlęs aktorių būsimam filmui apie bebaimį superherojų. Tereikėjo parašyti #Donald4SpiderMan ir vos per kelias valandas tai tapo trečia pagal populiarumą tema socialiniame tinkle.

Deja arba laimė, Žmogumi-Voru Gloveris netapo. Jo laukė muzika. Dar vienas baltas lapas.

Prasidėjo didžėjaus mcDj ir Childish Gambino era. Donaldas dainavo apie rasizmą, klasinę nelygybę, izoliaciją ir lyčių problemas. Temomis, kurias maskulinizmo, mačizmo ir homofobijos persunktoje R&B ir repo scenoje ilgą laiką mažai kas judino.

Absoliuti šlovė. Kritikų liaupsės. Augančios gerbėjų gretos. Auksinė „Grammy“ statulėlė.

Dar daugiau. Beveik tuo pačiu metu Donaldas Gloveris ėmėsi serialo „Atlanta“. Rašė, prodiusavo, pats vaidino. Istorijoje apie du pusbrolius, kurie bando užkariauti repo sceną, pasirodė vien juodaodžiai. Gloveris drąsiai griovė situacijų komedijos stereotipus, ir tai neliko nepastebėta. Du „Auksiniai gaubliai“, „Emmy“ ir dar kelios dešimtys apdovanojimų ir nominacijų.

„Norėjau, kad žiūrovai realiai pajaustų rasizmą, pajaustų, ką reiškia būti juodaodžiu Amerikoje“, – apie „Atlantą“ yra sakęs Gloveris. „Šis serialas – lyg juodasis „Zainfildas“, – erzino toliau. Tikrai, Gloveris neįtiko beveik visiems. Vieniems buvo per daug juodas, svetimas. Kitiems per daug baltas, vadinasi, išdavikas.

O kaip savo nuolatinius pokyčius aiškina pats Gloveris? Paprastai: „Autentiškumas yra kelionė bandant suprasti, kas esi per tai, ką tuo metu darai“. O Gloverio muzikos prodiuseris tik atsidūsta: „Su Donaldu visada pradedi nuo nulio“.

Štai, 2017 metai. „The Governors Ball Music Festival“ scena. Childish Gambino pasirodymo pabaiga. Gloveris moja miniai ir prieš išeidamas atsisveikina: „Pasimatysim paskutiniam Childish Gambino albumui“. Gerbėjai sutrikę. Vėliau viename interviu paaiškins pajutęs, kad muzikinė karjera jam nebebūtina.

„Niekada neaplenksiu Drake, nesu toks kietas. Tačiau žinau, kad turiu platesnę vaizduotę nei visi tie juočkiai“, – yra pasakęs Gloveris.

Ne pinigai ir ne šlovė Donaldą Gloverį veda į priekį ir verčia nuolat perkeisti save. Panašu, kad tai susiję su komfortu. Jį iš po kojų menininkas išmuša ne tik žiūrovams ar klausytojams, bet ir sau. Pirmiausiai sau. Kitaip būtų velniškai nuobodu gyventi.

Jau dabar Gloveris vadinamas šių laikų ikona ir simboliu. Ir jeigu vieną dieną nieko nebekurtų, dingtų iš viešumos – nebeatverstų balto lapo – garsas apie menininką niekur nedingtų.

Taip tiesiog neįmanoma, kai pirmagimiam sūnui duodi vardą – Legend.

Legend Glover.

Stop kadrai

 

×
Neradote svajonių būsto? Užsiregistruokite ir pirmieji sužinokite apie II-ąjį projekto etapą.